KAUNO ŽALIAKALNIO LOPŠELIS-DARŽELIS

Ugdymas

KAIP „MATUOJAME“ VAIKŲ UGDYMO KOKYBĘ?  UGDYMO SAMPRATA

VAIKAS

  • Svarbi adaptacija.
  • Stebėjimas, vaiko stipriųjų ir siplnųjų savybių išskirimas.
  • Aptarimas su tėvais/globėjais.
  • Ugdomosios veiklos planavimas, įtraukiant ir specialistus.
  • Vaiko pažangos stebėjimas, aptarimas su tėvais/globėjais.
  • Refleksija.

VAIKO KULTŪRA

  • Vaiko kūrybiškumo ir individualumo priėmimas ir puoselėjimas.
  • Vaiko saviraišką skatinančios ugdomosios aplinkos visoje įstaigos teritorijoje. Jos  paruošimas, keitimas, atnaujinimas.
  • Santykis tarp tautos, krikščionybės tradicijų puoselėjimo ir laikmečio naujienų pasiūlos.
  • Santykis tarp vaikui siūlomos, organizuojamos ir spontaniškai kylančios veiklos
  • vaiko gera savijauta.
  • Pokalbis su vaikais, tėvais/globėjais, jų idėjos.

TEIGIAMI ATSILIEPIMAI IŠ TĖVELIŲ IR PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ

PLEČIAMAS (ĮVAIRINAMAS) BENDRADARBIAVIMAS SU:

        TĖVAIS/GLOBĖJAIS                                                                                             

  • Individualūs pokalbiai.                                                
  • Grupės tėvų/globėjų susirinkimai.                                
  • Bendravimas su tėvais/globėjais, naudojant kompiuterines technologijas.
  • Tėvų/globėjų dalyvavimas ugdymo procese.               
  • Tėvų/globėjų dalyvavimas įstaigos taryboje.
  • Visuotiniai įstaigos susirinkimai.
  • Refleksija.

       SOCIALINIAIS PARTNERIAIS

  • Ugdymo organizavimas netradicinėje aplinkoje.
  • Išvykos, ekskursijos su ugdytiniais.
  • Edukacinės programėlės.
  • Priėmimas ir dalyvavimas jų organizuotose veiklose.
  • Aptarimas, refleksija.

PEDAGOGAI

  • Darniai dirbanti komanda, gebanti nuolat mokytis, atnaujinti žinias.
  • Įsiliejantys į ugdymo procesą specialistai: muzikos pedagogai, logopedai, kūno kultūros pedagogas.
  • Gerosios darbo patirties sklaida.
  • Nuolatinis tobulėjimas, kvalifikacijos kėlimas.
  • Sukurtos įstaigos tradicijos, edukacinės aplinkos.
  • Kompiuterinių technologijų taikymas ugdymo procese.

VADOVAI

  • Įstaigos veiklos stebėjimas, planavimas, organizavimas, vertinimas, analizavimas (refleksija).
  • Racionalus išteklių panaudojimas.
  • Komandų (darbo grupių) telkimas.
  • Bendruomenės narių iniciatyvų palaikymas ir skatinimas.

 

VAIKŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  • Ikimokyklinukų

ikimok_pasiekimu_aprasas

                 * Penkiamečiams

Įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo programą, taikome ikimokyklinio ugdymo(si) priemonių komplektą „OPA PA draugai PI KA!“. Bei vertiname penkiamečius naudojant  OPA PA draugai PI KA! Pasiekimų aplanką. Ikimokyklinio ugdymo(si) priemonių komplektą  „OPA PA draugai PI KA!“, kurį parengė Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dėstytoja, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistė praktikė dr. Ramunė Burškaitienė vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro parengtu ir išleistu Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu (2014) ir Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis (2015).

  • Priešmokyklinukų

Priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendiname naudojant Priešmokyklinio ugdymo priemonių komplektą „OPA PA!“

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/specialistams/priesmokyklinio-ugdymo-priemoniu-komplekto-opa-pa-derme-su-naujaja-priesmokyklinio-ugdymo-bendraja-programa/20547

Priešmokyklinukų pasiekimai ir pažanga vertinama naudojant OPA PA! Pasiekimų aplanką

Informacinis leidinys „Vaiko brandumas mokyklai – kas tai?“

PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais  metais sueina 6 metai.

Priešmokyklinę grupę vaikas gali pradėti lankyti ir nuo 5 metų, jeigu tokį ugdymą įvertinę vaiko brandumą rekomenduoja pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybų psichologai. Tokiu atveju vaikas nuosekliai tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą.

Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ilgiau nei vienerius metus vaikui, kuriam reikia nuolatinės kvalifikuotų specialistų pagalbos bei sveikatą tausojančio dienos režimo, tėvų (globėjų) prašymu ir vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta tvarka.

Priešmokyklinis ugdymas yra vykdomas pagal vienerių metų Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, kurioje nustatytos vaiko ugdymosi kryptys, metodai, išskirti ugdymosi gebėjimai taip pat pateikiamos pasiekimų vertinimo gairės.

Programos minimali trukmė – 640 valandų (arba 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę).

Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa pritaikoma atsižvelgiant į jo poreikius bei remiantis bendrais kriterijais ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta tvarka.

Leidiniai tėvams: „Jūsų vaikas – priešmokyklinukas“

 

IKIMOKYKLINIS UGDYMAS

Ikimokyklinis ugdymas vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kuri parengta ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktoriaus sudarytos darbo grupės. Prieš rengdami programą darbo grupė ištyrė lankančių vaikų bei šeimų poreikius ir į juos atsižvelgta. Rengdami programą vadovautasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu ir Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinėmis rekomendacijomis, taip pat Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu.

Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ikimokyklinio ugdymo programa pritaikoma atsižvelgiant į jo poreikius bei remiantis bendrais kriterijais.

KAUNO ŽALIAKALNIO LOPŠELIO-DARŽELIO IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA parisisiųsti MS Word formatu

Švietimo ir mokslo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Paprastai jis skiriamas vaikams, kurie auga šeimose įrašytose į socialinės rizikos šeimų apskaitą.